„Palaimintos vietos, reto vaizdingumo apylinkės. Atrodo, kad net ir senis Nemunas, smarkiai plušėjęs jas kuriant, liko pats jų grožio pakerėtas – ėmė puldinėti iš vieno krašto į kitą, tarytum prie kiekvieno skardžio, miško, kalno ar slėnio priglusti norėdamas, lyg visą Lietuvos žemelę paliesti, paglostyti geisdamas. Tai ir apsisukusi seniui galva, ir pats ėmęs nebesuprasti, į kurią pusę teka, kur link savo vandenis plukdo“. (Justinas Marcinkevičius)Taip Nemunui besisukiojant krantai pasipuošė žaluma , atsirado gūbriai, atodangos. Kiekvieno akį pradėjo džiuginti atsiveriantis nuostabus kraštovaizdis, pavirtęs parku. Todėl ir pavadinimas ne bet koks, o Nemuno kilpų regioninis parkas.

Vasario 24 d. nuo seno ši laikoma viena iš pirmųjų pavasarį šlovinančių švenčių ir tapatinama su liaudiškųjų pavasario pranašų - vieversių - sugrįžimu. Vieversėlis - vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų ir ištikimas lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Senoliai manė, kad jei jis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta, o jei vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas.

Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Lietuvoje dažniau sutinkamos dvi vieversinių (Alaudidae) šeimai priklausančios rūšys: lygutė (Lullula arborea) ir dirvinis vieversys (Glauda arvensis). Kiti - trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla), pilkasis vieversys (Calandrella rufescens), kuoduotasis vieversys (Galerija cristata), raguotasis vieversys (Eremophila alpestris) Lietuvoje yra daug rečiau sutinkami. Vieversiniai paukščiai priklauso Žvirblinių būriui (Passeriformes) - labiausiai prisitaikiusiai ir evoliuciškai jauniausiai paukščių grupei, sudarančiai apie 60 % visų paukščių, t. y. daugiau nei 5000 rūšių.

Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti  žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.
Etnografai spėja, kad, prieš įvedant krikščionybę, jos būdavo švenčiamos kovo mėnesio viduryje – pavasario metu. Kai bažnyčia įvedė septynių dienų pasninką – gavėnią, draudžiančią pasilinksminimus, Užgavėnes imta švęsti prieš ją.